Sekite mus:

Neverdausko alpakų auginimo istorija

Aldonos Sireikienės, „Ūkininko patarėjas“, straipsnis apie Raimondo Neverdausko alpakų ūkį.

Ūkininkas ir verslininkas Raimondas Neverdauskas Šiaulių rajone pirmasis nusprendė auginti alpakas.

Šį pavasarį tris egzotiškus gyvūnus jam lėktuvu atskraidino iš Čilės. Dabar jau turi 15 švelniavilnių ilgakaklių gražuolių. Už savo bandą ūkininkas sumokėjo 130 tūkst. Lt. Augins juos ne tik veislei, bet ir vilnai. Pirmosios alpakos pirktos ir dėl grožio: etnografiniame Dargaičių kaime kyla jų šeimos eglinių rąstų namas, šalia – keli hektarai žemės, tad šie gyvūnai papuoš sodybą, bus gyva „žoliapjovė“. Planuoja laikyti apie šimtą alpakų, norėtų, kad jos būtų skirtingų spalvų – tada įvairiaspalviai bus ir jų vilnos gaminiai.

Naujovių ieškotojas
Gruzdžių seniūnijos Saveikių kaime ūkininkaujantis R. Neverdauskas save vadina ieškotoju. Kelerius metus dirbo užsienyje, sugrįžęs įsikūrė Joniškio rajone, beveik dešimt metų augino braškes. Sekėsi gana gerai, bet dėl sūnaus Manto sportinės veiklos persikėlė gyventi į Šiaulius. Mantas susidomėjo kartingais, varžybose pradėjo dalyvauti nuo penkerių metų. Šiandien jis yra jauniausias Lietuvos čempionas. Tėvas buvo sūnaus treneris, per dešimt metų Mantas pelnė 300 įvairių taurių, diplomų, ne kartą tapo čempionu. Dabar Mantas dalyvauja žiedinėse lenktynėse, mokosi Šiaulių kolegijoje.
O buvęs treneris vėl pradėjo ūkininkauti – Saveikių kaime augina 16 tūkst. kalėdinių eglaičių. Kai jos ūgtelės, veš parduoti į užsienį. Tame pačiame kaime įsigijo buvusio kolūkio seną lentpjūvę ir garažus, suremontavo patalpas ir įkūrė naują didelę lentpjūvę.

Prieš kelerius metus pradėjo skaityti straipsnius apie Peru, Ekvadore, Bolivijoje, Čilės Anduose auginamus kupranugarių šeimos gyvūnus – alpakas. Ir šiemet nusipirko egzotiško grožio gyvūnų. Pirmąsias dvi pateles ir 8 mėnesių patinėlį Raimondas įsigijo ankstyvą pavasarį. Gyvą krovinį iš Čilės lėktuvu atskraidino iki Amsterdamo. Paskui du patinus nusipirko iš Anglijos, o kitus gražuolius įsigijo Latvijoje. Netoli lentpjūvės pastatė tvartelį, panašų į šiuolaikinį vasarnamį. Tvartelis nakčiai yra užrakinamas ir saugomas. Užtvėrė aptvarą – didesnė teritorija patelėms, o mažesniame ganosi trys gražuoliai patinai – Alvis, Maris ir Sprintas. Už juodąjį bandos linksmintoją ir gerintoją sumokėjo net 15 tūkst. Lt.

„Daug kas stebisi, kad labai brangiai sumokėjau, bet tai įprasta kaina, rinktinis patinas kainuoja iki 13 tūkst. Eur. Alpakos yra ramios, jos greitai prisiriša prie naujojo šeimininko. Ir nepaprastai švarios – jos aptvare, kaip ir tvarte tik į bendrą krūvą tuštinasi. Ir vilna labai kokybiška, neturi avių vilnai būdingo specifinio lanolino, nesivelia, tokios vilnos gaminius patartina nešioti vaikams ir suaugusiems, kuriuos kamuoja alerginiai susirgimai“, – egzotiškų gražuolių alpakų privalumus vardijo bandos šeimininkas. Ir pridūrė: „Iš pradžių labai didelės investicijos, o apie pelną bus galima kalbėti tik po kelerių metų“.
Kasmet banda didės – jau dvi patelės atsivedė po jauniklį. Jie pieną žinda pusę metų, paskui atskiriami nuo motinos. Patelės vaisių nešioja 11,5 mėn. Raimondo žiniomis, pernai Lietuvoje buvo auginama 70 alpakų, dabar jų jau 200 ganosi. Žmonės jas perka sodyboms puošti, ypač daug džiaugsmo vaikams, nes jos yra jaukios, galima glostyti, vedžioti.
Naujovėmis besidomintis ūkininkas planuoja laikyti nemažą bandą – apie 100 alpakų. Dargaičiuose netoli statomo namo turi 4 ha žemės, dalį plotų skirs pievoms, ruoš šieną žiemai, o kitame plote ganysis gražuolės – 25 gyvūnams užtenka 1 ha. Be šieno, ūkininkas savo augintinėms šerti iš Latvijos perka specialių kombinuotųjų pašarų.

Romūs gyvūnai prieina ir stovi šalia, ėda iš šeimininko rankų. Jas už pavadėlio galima vestis ir į miestą. Raimondas jau keletą kartų savo augintines vedėsi į parduotuvę, buvo kartu išėjęs ir į miestą. Alpakos įdėmiai stebi naują žmogų, stovi ir žiūri ištempusios ilgus kaklus. Eiklesni yra patinai.

Nuo vilnos – iki gaminio
Ūkininko svajonė – Dargaičių kaime įkurti alpakų vilnos cechą, užsakovams megzti šiltus ir gražius mezginius. Vizijos jau tampa realybe, bet kol kas – dar nelengvas ieškojimų kelias. Raimondas juokavo, kad dar nesukūrė vizitinės kortelės: Neverdauskų alpakų vilnos manufaktūra. Ūkininkas nori auginti įvairių spalvų švelniavilnius gyvūnus, kad mezginiams turėtų skirtingų spalvų siūlų. Dabar Raimondo bandoje yra dvylikos spalvų alpakų – baltavilnių, rudų, juodų, šokolado spalvos, pilkšvų, gelsvo atspalvio. Kiekviena jų turi vardus. Ūkininkas atkakliai ieško išskirtinės pilkos spalvos patelių.
„Pasaulyje yra 22 spalvų alpakų, todėl paieškoms reikės kantrybės, nes noriu įsigyti dar kitų spalvų alpakų“, – teigia Raimondas ir tvirtina, kad jų vilna – viena kokybiškiausių. Pasaulyje labiausiai vertinama kašmyro ožkų vilna, o antroje vietoje – alpakų. Šviesią vilną galima dažyti. Praėjusią vasarą Neverdauskai nukirpo aštuonias savo alpakas: nuo jaunesnių – po 2 kg vilnos, nuo didžiųjų – po 3 kg.
„Tai galėtų būti modelinis kirpimas“, – rodydamas labai gražią baltąją alpaką Snieguolę pokštavo ūkininkas. Tai gražuolei ant kaklo palikta nemaža „apykaklė“, kitoms – „papuošimai“ ant kojų, o ypač gražus patinas Alvis, panašus į liūtą. Alpakos kerpamos kartą per metus.
Ūkininko žmona Lina, buvusi medikė, dabar pasinėrė į kitą veiklą: karštuvais karšia alpakų vilną, po to sėda prie senovinio ratelio ir verpia. Kai paruošia daugiau siūlų – mezga megztinį, kojines ar pirštines. Ir rodė, koks sunkus ir lėtas yra karšimo procesas – į rankas paėmusi nemažus šepečius su metalinėmis „adatomis“ vilnos gniužulėlį palengva šukuoja, vis braukia ir braukia šepečiu, kol ta vilna tampa puri sruoga, kurią paskui galima verpti. Per dieną Lina iškaršia ir suverpia tik 100 g vilnos. Lėtas ir kruopštus darbas.